Les Propositions
14 propositions stratégiques et opérationnelles pour construire une Union Européenne élargie effective et démocratique au cours des deux prochaines décennies

Français	Anglais	Allemand	Dannois	Polonais	Italien	Espagnol
Russe	Slovaque	Roumain	Grèque	Hongrois	Lituanien	Tchèque

1. Sudaryti ES instituciniu ir valdymo sistemu reguliaraus vertinimo procesa:
Turetu buti numatyti kiekvieni 10 metu, pradedant 2002 m., “ Konvencijos” organizavimas, sudarytos iš išrinktu pareigunu, kurie ivertintu Europos integracija ir pasiulytu butinus strukturinius pritaikymo budus.
Pridetine verte: Nuoseklus pokyciai išvengiant chaoso; Europos strukturu diegimas, leidžiantis atsikvepti; Demokratija, Efektyvumas, Sugebejimas prisitaikyti, Evoliucija

2. Nustatyti nauja institucine GEOGRAFIJA Europos Sajungai:
Butina peržiureti Europos instituciju geografine padeti ir išsiveržti iš Briuselio-Liuksemburgo-Strasburo istorines ašies. Centrines institucijos turetu buti paskirstytos tarp Londono, Paryžiaus, Frankfurto, Briuselio ir Hagos (1 Europos žiedas) , o kitos institucijos tarp kitu Europos sostiniu: Dublino, Madrido, Romos , Vienos, Budapešto, Berlyno, Prahos, Varšuvos, Kopenhagos, Atenu, Lisabonos, Stokholmo,... (2 Europos žiedas). Šie miestai sudarys Europos sostiniu tinkla.
Pridetine verte: Suvienys bendras tautu institucijas; Ilgam sutvirtins Europos Sajunga; Sudarys tvirta Vieningos Europos ispudi pasaulio mastu; Padidins artimuma tarp žmoniu, susiklausyma su Europos tinklo visuomene, ir suderinamuma su produktyvumo reikalavimais; Didins tarptautini patikimuma

3. Suvienyti dvi vykdomasias funkcijas (Komisija ir Taryba) i viena Europos VYRIAUSYBE:
Demokratijoje dvi pagrindines funkcijas, vykdomaja ir leidžiamaja, atlieka tik du atskiri dariniai, o ne trys, kaip šiandienineje Europos Sajungoje. O kompetencijos sferos yra padalintos tam, kad butu galima išvengti miglotu ir nesuvokiamu veiksmu. Politiškai žvelgiant, viena institucija yra per daug, ir be jokiu abejoniu, tai Komisija. Turetu buti sukurta Europos vyriausybe ir atstoti vykdomaja valdžia, sujungus dabartines komisijos ir tarybos funkcijas. Europos parlamentas sudarys leidžiamaja šaka, sujungus leidžiamasias tarybos ir parlamento funkcijas. Šios dvi politines institucijos kartu vykdys bendrus Europos Sajungos interesus. Del Europos biudžeto balsuos kas penkeri metai išrenkamas naujas Europos leidžiamosios valdžios organas. Be abejo, tai lies tik išlaidas, susijusias su bendros politikos vykdymu. Tam kad prijungti piliecius prie Europietišku pareigu, biudžeto surinkimas galetu buti apjungtas i viena aišku šaltini “Europos mokesti”.
Pridetine verte: Demokratizuoti ir taip supaprastinti bendruomenes politine sistema paverciant ja suprantamesne, o pilieciai gales ja geriau kontroliuoti; 100 % itvirtinti 2 pagrindines institucijas; Plesti sprendimu proceso supratima; Igalioti išrinktus pareigunus

4. Sukurti integruota Europos PARLAMENTA apjungiant Europos ir nacionalinius/regioninius parlamento narius:
Kad galetu sustiprinti politinio vaidmens svarba, Europos parlamentas privalo gebeti apjungti 2 ar 3 Europiecio identiteto savybes. 50% jo nariu turi buti išrinkti ES lygio bendru Europos sarašu, ir 50% turetu buti renkami pilieciu, nacionaliniame lygyje (arba regioniniame, priklausomai nuo kiekvienos šalies pasirinkimo) ar net nacionaliniu ar regioniniu parlamentu.
Pridetine verte: Itvirtinti Europos politikos leidžiamaji komponenta i nacionalinius ar regioninius identitetus, taip pat ir bendrus Europos identitetus; Užtikrinti jo matomuma sujungiant bendra leidžiamaja galia i viena institucija. Išvengti dvieju kabinetu sistemos konfliktu; Žymiai sustiprinti parlamento leidžiamaja valdžia; Demokratizavimas, suteikiant kiekvienam pilieciui po 2 balsus: nacionalinis (arba regioninis) ir Europos, sukuriant bendra politini ir rinkimini sluoksni

5. Naujos Europos funkcijos sukurimas – EUROPOS VYRIAUSYBES PREZIDENTAS:
ES politine vykdomoji valdžia turetu buti lengvai atpažistamas ir viduje ir išoreje. Del to reikalingas Europos vyriausybes prezidentas, kuris trims metams butu renkamas iš to paties sluoksnio žmoniu (Valstybes ar vyriausybes vadovai). Jis/ji privalo palikti nacionalines pareigas, nes Europos vykdomosios valdžios aukšciausias pareigunas privalo buti tvirtai apsisprendes dirbti ši darba. Europos vyriausybes prezidentas ikunys visus bendru Europos politiku individualius aspektus, o kiti Europos vyriausybes nariai jam pades. Pirmininko rinkimu sistema ( atliekanti moderatoriaus ar arbitro vaidmeni) vykdoma kas 6 menesius rotacijos principu (“Pirmininkas”) su triju buvusiu ir busimu (“Pirmininkais”) . Pirmininkas padeda Europos vyriausybes prezidentui ir veda vadovauja susirinkimams.
Pridetine verte: ES sprendimu priemimu ir atstovavimo tvirtinimas; Demokratiškos ES leidžiamosios valdžios užtikrinimas; Nacionaliniai lyderiai žiures i ES kaip i pilnai susiformavusi politini sluoksni; Leis visoms valstybems narems paeiliui perimti vadovavima

6. Bendros Europos ADMINISTRACIJOS sukurimas vykdyti bendras politikas:
Europos parlamentas privalo tureti visiška istatymu leidimo iniciatyvine teise, kartu su vyriausybe vykdyti bendros politikos klausimus drauge su Europos bendraja administracija. Tarpvyriausybineje politikoje iniciatyvos teise priklauso nacionalinems vyriausybems ir parlamentams. Iniciatyvos teise keisti politika nuo vieno atsakomybes lygio i kita ( bendro ar tarpvyriausybinio), turi tik Europos vyriausybe.
Pridetine verte: Sveikos konkurencijos ir efektyvios kontroles tarp bendruomenes leidžiamosios ir vykdomosios valdžios užtikrinimas; bei tarp Europos ir nacionalinio lygio; Sprendimu priemimo proceso supaprastinimas, sustiprinimas ir galios suteikimas

7. Igalioti Europos bendraja administracija tarnauti Europos vyriausybei:
Kaip ir visos administracijos, Europos administracija privalo efektyviai tarnauti viešiesiems interesams ir atsakyti už politiniu sprendimu vykdyma. Del to, Europos administracija turetu buti Europos vyriausybes vykdomosios valdžios subjektas, sudarytas pagal nuostatas, kuriu pagrindu ji dalyvauja dviejuose pagrindiniuose administraciniuose organuose: vienas iš ju vadovauja bendrai politikai ir vadinasi bendra Europos administracija; kita vadovauja tarpvyriausybiniams reikalams –Europos ministru taryba. Integruotaji komponenta, bendraja Europos administracija, turetu sudaryti komisijos dalys, ji turetu susitelkti ties svarbiausiais reikalais ir grižtu prie pirminio pašaukimo kaip novatoriška administracija. Komisaru kolegija atleista, nes generaliniam Europos bendros administracijos sekretoriui pataria generaliniai direktoriai (Prekybos, vidaus rinkos, konkurencijos, žemes ukio ir žuvininkystes politikos, saugumo ir kovos su tarptautiniu nusikalstamumu, imigracijos, santykiu su privilegijuotais kaimynais pletros; ir makro-ekonomikos bei biudžeto politika tik Europos šalims), ir turi buti suteikta baldomosios valdžios teise. Kitos dabartines komisijos funkcijos pervestos tarpvyriausybinei šakai , arba patiketos autonominems institucijoms arba panaikintos. Europos teisingumo teismas tampa vieninteliu sutarciu sergetoju.
Pridetine verte: Sustiprins teisetuma, bendruomenes administravimo sistemos darbo kokybe bei politine kontrole; Sustipres demokratine Europos instituciju kontrole; Bendroji vykdomoji valdžia susikoncentruos ties savo pagrindinem pareigom; Padaliniu steigimas

8. Pereinant nuo Mr CFSP prie bendru išoriniu ryšiu ministro:
Bendros politikos egzistavimas valdant Europos vyriausybei ir Europos parlamentui vercia šiu politiku aspektus perduoti vieninteliam atsakingam asmeniui (bendru išoriniu ryšiu ministrui) ir sujungti atitinkamas administracines kompetencijas (prekyba, žemes uki , konkurencija, pletra,...) ( bendros Europos ambasados). Ji ar Ja išrinks Europos vyriausybes prezidentas iš užsienio ryšiu ministru nacionaliniame lygyje (privalo buti kitos tautybes nei Europos vyriausybes prezidentas) . Jis ar Ji derina su ES gynybos ministrais vadovavima bendroms greito reagavimo pajegoms. Visos kitos išores politikos sritys lieka šaliu nariu rankose.

9. Duoti nauja stimula Europos tarybai:
Artima kaimynyste sudaro skirtingu tipu šalys: nuo Rusijos iki Maroko. Jos visos turi bendra tiksla buti istorinemis ir privilegijuotomis ES partneremis, neskaitant polinkio prisijungti per kitus du dešimtmecius. Del to labai svarbu joms suteikti privilegijuotu kaimyniu statusa ir leisti naudotis lengvatiniais sprendimais visuose sektoriuose. Del to butina Europos tarybai duoti nauja stimula, ypac etikos, kulturos, mokslo, švietimo srityse... Tai turetu buti institucija, stimuliuojanti bendras Europos vertybes Europos kaimynysteje. Dalis bendruomenes biudžeto galetu buti panaudojama Europos tarybai.
Pridetine verte: Susirupinimas ir didelis demesys artimai ES kaimynystei; Duos nauja stimula Europos tarybai, kaip svarbiausiam “Europos kaimynystes” veikejai; Išsivadavimas iš priemimu i sajunga spirales, ES geopolitines aplinkos sustiprinimas, ES susiejimas su kaimyninemis šalimis

10. Paruošti atitinkamus ŽMOGIŠKUOSIUS IŽTEKLIUS ir valdyti 21 amžiaus Europa:
Ir geriausi planai neveikia, jai jiems truksta butinu žmoniu.Ir politiniu ir valstybes tarnautoju poreikis. Kas liecia pareigunus, svarbiausia išvengti sistemos biurokratizavimo ir del to profesine veikla turetu buti apribota iki 10 metu toje pacioje bendruomenineje institucijoje, lengvinant perejima tarp skirtingu bendruomeniu ir nacionaliniu administraciju bei privataus sektoriaus, taip pat ivedant reikalavimus mažiausiai trims kalboms. Politikams, triju kalbu žinojimas turetu buti vienas iš reikalavimu priimant kandidatus i Euro-parlamentarus.
Pridetine verte: Dinamiškumo ir kompetencijos užtikrinimas, Spragos tarp Europos administracijos ir Europos visuomenes užpildymas, Tikros Europos valstybes tarnybos sukurimas

11. Rasti KALBOS problemos sprendima:
Lingvistine ivairove yra butina Europos teisetumo sudarymo procesui. Kaip bebutu, reikalingas tam tikras racionalizavimas, ir del biudžetiniu priežasciu, ir del efektyvumo. Kitaip, vertimu sistemos auganciu kaštu sudetingumas ves prie instituciju paralyžiaus ir atmetimo. Del to butina ivesti keliu sluoksniu sistema: Dvi kalbos neformaliems administraciniams susirinkimams (anglu-prancuzu), Penkios kalbos oficialiam darbui (anglu – prancuzu – vokieciu - lenku), visos kitos kalbos viešiesiems susirinkimams (pvz.: plenariniams Parlamento susirinkimams). Analogiškos proceduros turetu buti laikomasi darbo dokumentams bei oficialiems tekstams. Paraleliai turetu buti ivesta plati Europos tyrimu programa skatinanti automatini vertima, ir visuose nacionaliniuose bei regioniniuose parlamentuose turetu buti prieinami kalbu kursai.
Pridetine verte: Bus išvengta Babelio bokšto istorijos išlaikant lingvistine ivairove; Išlaikyta lingvistine ivairove užtikrinant gero operatyvinio funkcionavimo; Užtikrintas debatu informacijos prieinamumas

12. Pasiruošti sekmingai išplestai ES:
Išplestos Europos Sajungos sekme – tikras istorinis iššukis. Dabartine pletra yra tik žingsnis šiame kelyje. Europos Sajunga 90-taisiais nesiruoše pletrai, ir visos šalys kandidates pacios ruošesi vykdyti formalius kriterijus ir pradeti ekonomines reformas. Ir nera pasirengusios sekmingai pletrai 2002-2004 metu remuose. 2-3 metu delsa salygotu ES sekme užtikrinant strukturini ir politini pasirengima priimti naujus narius – ir kad šalys kandidates socialiai ir politiškai pasirengusios šiam svarbiam žingsniui. Kopenhagos susitarimas turi nustatyti realu politines pletros kalendoriu, ipareigojant valstybiu ir vyriausybiu vadovus, ir šalis kandidates prieš savo visuomenes. Šia pletra turetu lydeti bendravimo kampanija apie ES pletros nauda, užbaigus referendumu.
Pridetine verte: Sekmingos išplestos ES užtikrinimas; Demokratiško kontinento vienove iki 2010; Atmetimo ir populizmo iš abieju pusiu išvengimas; Demokratizacija ijungiant viešasias nuomones

13. Saugumo politikos komunitarizmas ir kova su trans-nacionaliniu nusikalstamumu:
Vidine laisva rinka, euras, pletra, terorizmas, Internetas, visa tai vercia Europos sajunga efektyviau kovoti su trans-nacionaliniu nusikalstamumu, kuris darosi vis labiau profesionalus ir patyres. Turi buti saugojami Sajungos ir jos pilieciu interesai. Integruoto muitiniu tinklo, Europos
Pridetine verte: Vidinio ir išorinio ES patikimumo sukurimas; Baimiu del pletros sumažinimas naudojant “masto faktoriu”

14. Bendro IMIGRACIJOS plano priemimas, kuris turetu buti igyvendintas nacionaliniame lygyje:
Europos Sajungai imigracija neišvengiamas, butinas ir naudingas reiškinys, bet ji tvarkyti reiketu dviems etapais: kontroliuoti imigrantu integracini procesa, užtikrinti, kad ju vaikai bus pilnaverciai europieciai. Kas liecia srautus, ES turi valdyti bendra sienu apsauga (bendros muitines, bendros taisykles...) ir gerus santykius su kaimyninemis šalimis, prekybos ir pletros ( kvalifikuota sustiprinta pagalba, sutelkta i specifines problemas, sankcijos prieš nebendradarbiaujancias šalis); Kas liecia integracija.
Pridetine verte: Visu europieciu igaliojimas vienam svarbiausiam iššukiui ateinantiems dešimtmeciams; Pasitikejimo pagrindu padejimas musu bendroms vertybems ir ju ateiciai; ES susiejimas su jos kaimynemis; ES dinamiškumo užtikrinimas